Panevėžio pradinės mokyklos 3c klasės mokiniai gruodžio mėnesį visuomeninio ugdymo pamokose mokosi finansinio raštingumo. Temos įvairios: „Ar viską galiu nusipirkti?“, „Verslininkų darbai“, „Taupyti ar skolintis?“. Gruodis baigiasi, temos aptartos, įvairios užduotys atliktos. Tad išeitų temų įtvirtinimui iškeliavome į Panevėžio miesto centrinę turgavietę. Čia buvo surengta edukacinė pamoka, kurią pravedė Centrinio turgaus vadovė Asta Pačekajūtė. Pirmiausiai mokiniai buvo supažindinti su turgaviete, prekyba, neįprastomis, vaikams gan paslaptingomis ir jiems nematytomis prekėmis. Įtraukus, žaismingas direktorės Astos pasakojimas, darbo turguje specifikos bei prekių pateikimas, kai kurių darbuotojų ( pvz., žvejybos priemonės ) pristatymas susietas su jų pasiekimais, laimėjimais sužadino vaikų smalsumą, patraukė išskirtinį dėmesį. Bet svarbiausias edukacijos tikslas – mokyti vaikus ekonomiškai apsipirkti. Kadangi visai klasei turgaus vadovė įteikė 20 Eur, tai dar buvo labai svarbu, kad visa klasė priimtų vieningus sprendimus. Trečiokai vieningai sprendė, ką už šiuos pinigėlius bus galima įsigyti: pirkti daržoves, vaisius, mėsos gaminius, gėles. Čia problemų nekilo. Visi vieningai nusprendė – lašinių! Puiku. Lašinių, tai lašinių. Bet priėjus prie prekystalio pamatėme, kad jų yra įvairių. Tad įsigijome dviejų rūšių. Jei turime lašinių – reikia duonytės. O turguje jos pasirinkimas labai didelis. Juoda duonytė greit nukeliavo į mūsų krepšį, kurį susitikimo pradžioje gavome dovanų drauge su 2024 metų magnetiniais kalendoriukais. Bet čia laukė staigmena – šilta , forminė duonelė! Ją, už savo pinigėlius, nusipirko dauguma klasės vaikų. O prie šios duonelės vaikai užsinorėjo sviestuko. Tad pirmyn į pieno parduotuvėlę! Perkame, perkame, o pinigėlių vis dar turime – 6 eur. Tad dar įsigijome dviejų rūšių dešrytės. Po paskutinio pirkinio liko 0,40 cnt. Visi vieningai nusprendė, kad pinigėliai keliaus į klasės fondą. Tiek nusipirkti skanumynai, tiek šaltukas palietęs mūsų visų rankytes, kojytes paskatino skubėti į namučius – Pradinę mokyklą. O pakeliui kai kas už savo pinigėlius nusipirko spanguolių, nes mama prašė nupirkti šventiniam kisieliui, kai kas pirko šakotį ar dovanėles sesutei, broliukui. Taip pat gavome ‚magaryčių“: mandarinų, svogūnų prie lašinukų ir net … diržus, kad mūsų, o gal…tėčių kelnes prilaikytų, o gal jas papuoštų? Sužinojome naują žodį „magaryčios“, kurių gavome, nes buvome mandagūs, pasisveikinome, atsidėkojome, palinkėjome sėkmingos prekybos. Ir dar! Aplankėme Amelijos močiutę, kuri turguje prekiauja šiltomis, gražiomis striukėmis. Jei ne šaltukas, mes dar tikrai būtume pasibuvę. Yra pradžia, yra ir pabaiga. Atsidėkodami už puikią edukaciją vadovei Astai įteikėme drauge su tėveliais gamintus šventinius žibintus. O kas toliau? O toliau buvo skani, gardi, triukšminga puota klasėje! Nuoširdžiai dėkojame Ilonai Ilona Jakševičienė už tarpininkavimą ir nuostabiai edukatorei, Centrinio turgaus vadovei Astai Pačekajūtei.
Mokytoja Audronė
